Aušinimo skystis (antifrizas) cirkuliuoja variklyje ir palaiko tinkamą jo temperatūrą. Jis surenka perteklinę šilumą iš variklio ir atiduoda ją per radiatorių. Be šio skysčio variklis greitai perkaistų, ypač važiuojant mieste ar ilgesnėse kelionėse.
Kai dingsta antifrizas, tai reiškia, kad aušinimo sistema pažeista. Skystis gali tekėti per įtrūkusį komponentą, atsilaisvinusią jungtį ar nusidėvėjusią detalę. Net ir nedidelis nuotėkis sumažina slėgį sistemoje ir gali sukelti rimtų variklio gedimų.
Iš pirmo žvilgsnio nedidelis aušinimo skysčio nuotėkis gali atrodyti menka problema, tačiau jis gali greitai sukelti variklio perkaitimą, galios sumažėjimą ir brangų remontą.
Antifrizas yra būtinas variklio temperatūros reguliavimui. Jis cirkuliuoja variklyje, surenka šilumą ir perduoda ją radiatoriui. Kai dingsta antifrizas, šis procesas sutrinka. Esant nepakankamam skysčio kiekiui, variklis gali perkaisti vos per kelias minutes.
Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius: sumažėjęs aušinimo skysčio lygis, balti dūmai, saldus kvapas ar drėgnos dėmės po automobiliu. Tokių ženklų ignoruoti negalima.
Laiku pastebėję nuotėkį ir jį sutvarkę, išvengsite rimtų variklio gedimų ir brangaus remonto.
Šie ženklai gali rodyti aušinimo skysčio nuotėkį:
Šie požymiai gali atsirasti pamažu arba staiga. Bet kuriuo atveju nuotėkį reikia greitai ištirti, kad išvengtumėte perkaitimo ir ilgalaikių gedimų.
Aušinimo skysčio nuotėkis dažniausiai atsiranda dėl dalių nusidėvėjimo, nepakankamos priežiūros ar mechaninių pažeidimų. Aušinimo sistema veikia kaip uždaras komponentų ciklas. Sugedus bent vienai daliai, sistema nebeišlaiko reikiamo slėgio ir aušinimo skystis pradeda tekėti.
Guminės žarnelės ir tarpinės ilgainiui susidėvi. Aukšta temperatūra, vibracija ir cheminės medžiagos sukelia įtrūkimus arba jungtys atsilaisvina. Tokie nuotėkiai būdingi automobiliams, kuriems ilgesnį laiką nebuvo atlikta techninė apžiūra.
Važiuojant duobėtais keliais ar kliudant kliūtis galima pažeisti automobilio apačią. Radiatorius, vamzdeliai ar jungtys gali įtrūkti ar atsilaisvinti. Net reguliarus važinėjimas prastais keliais didina tikimybę, kad gali dingti antifrizas.
Radiatorius nuolat veikiamas purvo, druskos ir temperatūros svyravimų. Laikui bėgant korozija ar nešvarumai silpnina jo konstrukciją. Nuotėkiai dažniausiai pasirodo ties sujungimais arba tvirtinimo vietose.
Vandens siurblys varinėja aušinimo skystį per visą sistemą. Kai jo sandarikliai ar guoliai susidėvi, skystis gali pradėti tekėti aplink siurblio korpusą. Tokį nuotėkį dažnai pastebėsite variklio priekyje, netoli diržų.
Praleidus reguliarias patikras, problemos lieka nepastebėtos. Pasenęs aušinimo skystis netenka apsauginių savybių ir gali pažeisti sistemą iš vidaus. Laiku atliekant patikras galima pastebėti nuotėkius anksti ir išvengti didelių remonto išlaidų.
Aušinimo skysčio nuotėkį kartais sunku pastebėti. Pradžioje gali lašėti vos keli lašai. Per keletą dienų ar savaičių skysčio lygis sumažėja, o variklis pradeda kaisti. Anksti atpažinus požymius, galima išvengti brangaus remonto.
Atidarykite variklio kapotą, kai variklis visiškai atvėsęs. Patikrinkite aušinimo skysčio bakelį. Jei lygis žemiau minimalios žymos, gali būti nuotėkis. Apžiūrėkite radiatorių, žarneles ir vandens siurblį – ieškokite dėmių, nuosėdų ar drėgmės.
Specialistas gali atlikti sistemos slėgio testą. Šis testas imituoja variklio darbinį slėgį ir parodo silpnas vietas. Būtent slėgio testas dažnai padeda rasti nuotėkius, kurių negalima pastebėti plika akimi.
Stebėkite temperatūros rodmenis ir įspėjamąsias lemputes. Jei variklis pradeda perkaisti ar užsidega aušinimo skysčio lemputė, sustokite ir leiskite varikliui atvėsti. Pasikartojantys įspėjimai dažniausiai rodo sistemos nuotėkį.
Nuotėkis gali sukelti garų sklidimą iš po variklio gaubto, ypač po važiavimo. Taip pat galite užuosti saldų kvapą automobilio salone ar aplink jį. Šis kvapas būdingas aušinimo skysčiui ir aiškiai rodo, kad jis kažkur teka.
Pastatę automobilį, pažiūrėkite, ar po juo nėra spalvotų dėmių. Aušinimo skystis būna žalios, rausvos ar oranžinės spalvos. Tokios dėmės po automobilio priekiu gali rodyti lėtą nuotėkį.
Kartą per mėnesį patikrinkite aušinimo skysčio lygį. Jei jis nuolat mažėja net ir papildžius, kreipkitės į specialistą.
Niekada neatidarykite aušinimo skysčio rezervuaro, kai variklis karštas. Dėl aukšto slėgio išsiveržę garai gali nudeginti.
Kai variklis šaltas, patikrinkite aušinimo skysčio kiekį. Jei jo trūksta, papildykite tinkamu jūsų automobiliui skysčiu. Atminkite – tai tik laikinas sprendimas.
Pastebėję nedidelį ir pasiekiamą nuotėkį iš žarnelės, galite panaudoti specialią remonto juostą. Tačiau tai darykite tik įsitikinę, kad tai saugu.
Net trumpos kelionės gali rimtai pažeisti variklį, jei antifrizas nuolat dingsta. Perkaitimo rizika tokiu atveju ženkliai padidėja.
Jei turite dvejonių arba nuotėkis neišnyksta, kreipkitės į automechanikų dirbtuves, kur jums atliks sistemos patikrą ir sutvarkys gedimą.
Neignoruokite problemos. Važiavimas su aušinimo skysčio nuotėkiu iš pradžių gali atrodyti nepavojingas, tačiau gali sukelti rimtų variklio gedimų, pavyzdžiui, galvos tarpinės pažeidimą. Tokio pobūdžio remontas kainuos gerokai daugiau nei pradinio nuotėkio tvarkymas.
Požymiai, rodantys galimą aušinimo skysčio nuotėkį:
Jei atsakėte „taip" į bent vieną klausimą, rekomenduojame susiplanuoti automobilio patikrą.
Kai kurie nuotėkiai atsiranda dėl nusidėvėjusių žarnelių ar atsilaisvinusių spaustukų. Jie dažniausiai matomi ir nesunkiai pakeičiami. Pažeistą radiatoriaus ar rezervuaro dangtelį taip pat galima greitai ir nebrangiai pakeisti nauju.
Jei nuotėkis kyla dėl įtrūkusio radiatoriaus, pažeisto vandens siurblio ar kitų sunkiai pasiekiamų aušinimo sistemos dalių, remontui prireiks profesionalių įrankių ir žinių. Šie komponentai yra būtini tinkamam variklio temperatūros palaikymui, o netinkamai atliktas remontas gali sukelti dar didesnę žalą.
Geriausia kreiptis į patyrusį automechaniką, kad patikrintų sistemą. Serviso meistrai atliks bandymus, nustatys tikslią nuotėkio vietą ir sutvarkys gedimą.
Pastebėję, kad dingsta antifrizas, užsukite į artimiausią autoservisą – meistrai padės išspręsti problemą.
Geriausias būdas išvengti aušinimo skysčio nuotėkio – periodiškai tikrinti aušinimo sistemos būklę. Laiku pastebėtas gedimas kainuos mažiau nei rimtas variklio remontas po perkaitimo.
Reguliari techninė priežiūra yra labai svarbi jūsų automobiliui. Jos metu meistras patikrina žarneles, spaustuvus ir sandariklius, ieškodamas susidėvėjimo ženklų. Šios dalys nuolat kenčia nuo karščio ir vibracijos, todėl laikui bėgant dėvisi. Geriau pakeisti jas iš anksto, nei vėliau likti įstrigus kelyje su sugedusiu automobiliu.
Taip pat reikėtų reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį. Užtenka kartą per mėnesį žvilgtelėti į bakelį - tai užtrunka vos minutę, bet gali padėti pastebėti lėtą nuotėkį, kol dar nevėlu. Jei nuolat tenka papildyti skystį, tikriausiai kažkur yra gedimas.
Svarbu stebėti ir paties aušinimo skysčio kokybę. Laikui bėgant jis praranda savo apsaugines savybes nuo korozijos ir ekstremalių temperatūrų. Naudojant prastą skystį arba nesilaikant keitimo terminų, sistema dėvisi greičiau. Visada rinkitės kokybišką aušinimo skystį, kuris atitinka jūsų automobilio gamintojo reikalavimus.
Atkreipkite dėmesį, jei automobilis pradeda keistai elgtis. Jei variklis kaista, prietaisų skydelyje šviečia įspėjimai ar jaučiate neįprastus kvapus, gali būti problemų su aušinimo skysčiu.
Aušinimo skysčio nuotėkis – viena pagrindinių variklio perkaitimo priežasčių.
Tipiški požymiai: sumažėjęs skysčio lygis, skysčio dėmės po automobiliu, garai ir saldus kvapas.
Nuotėkis gali atsirasti dėl susidėvėjusių žarnelių, pažeistų radiatorių, sugedusių siurblių ar atsilaisvinusių jungčių.
Reguliari automobilio priežiūra ir geros kokybės aušinimo skystis padeda išvengti daugelio aušinimo sistemos problemų.
Ignoruojant nuotėkį rizikuojate brangiai kainuojančiu variklio gedimu.
Kuo anksčiau nustatysite problemą, tuo lengviau ir pigiau ją išspręsite.
Kilus abejonėms, apsilankykite artimiausiame Euromaster centre. Mūsų meistrai jums padės.